postriukis

póstriukis, -ė adj. (1) 1. BŽ211 apystriukis, potrumpis: Sprandžina jo póstriukė, reikia dažnai sukt laikrodį Krs. 2. Vb kiek per trumpas: Čia ilgas vežimas, póstriukė bus kartis [priveržti] Bsg. Rankovės susitraukė, tai ir póstriukės Pc.